Camon

Camon

Alberas Kamiu (pranc. Albert Camus, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų rašytojas, eseistas, žurnalistas, filosofas. Camus gimė Prancūzijos Alžyre. Vaikystę praleido neturtingame kvartale, po to studijavo Alžyro universitete. Vokiečiams įsiveržus į Prancūziją Antrojo pasaulinio karo metu, Camus buvo Paryžiuje. Karo metu jis prisijungė prie prancūzų pasipriešinimo judėjimo, dirbo vyriausiuoju redaktoriumi pogrindiniame laikraštyje „Combat“. Buvo vedęs du kartus, bet taip pat turėjo daug nesantuokinių ryšių. Camus buvo politiškai aktyvus. Nors laikėsi kairiųjų pažiūrų, jis kritikavo Josifą Staliną ir Tarybų Sąjungą dėl totalitarizmo. Camus priklausė įvairioms organizacijoms, kurios siekė Europos susivienijimo. Alžyro karo metu Camus liko neutralus ir pasisakė už multikultūrinį ir pliuralistinį Alžyrą. Camus kūryba prisidėjo prie naujos filosofinės srovės – absurdizmo, atsiradimo. Nors Camus buvo siejamas su filosofine egzistencializmo srove, pats rašytojas neigė priklausąs šiam judėjimui. Albertas Camus 1957 m. gavo Nobelio premiją ir yra antras jauniausias laureatas istorijoje. Jo žymiausi kūriniai: romanai „Svetimas“, „Maras“, „Krytis“, esė „Sizifo mitas“ ir „Maištaujantis žmogus“.