Najaru
Tepehuanai (isp. tepehuanes, tepehuanos, iš nah. tēpēhuanih – „kalniečiai“, sav. o’dam – „žmonės“) – indėnų tauta, priklausanti pimų tautų grupei, gyvenanti vakarų Meksikoje. Skiriami į šiaurės tepehuanus, gyvenančius Vakarų Siera Madrės kalnuose, Čihuahvoje, pietvakarių tepehuanus, gyvenančius Durange, anklavuose Najarite ir Sinaloa valstijose, bei pietryčių tepehuanus, gyvenančius Durange, Najarite, Sakatekase, Chaliske. Šiauriniai tepehuanai giminingi huičioliams ir korams, pietiniai – tepekanams. Populiacija – apie 35–40 tūkst. žmonių. Vartoja tepehuanų tarmes, priklausančią jutų-actekų kalbų šeimai, didelė dalis kalba ispaniškai. Pietų tepehuanų tarmė persimaišo su tepekanų kalba. Tikintieji – daugiausia krikščionys (katalikai). Šiaurės tepehuanai tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupas, moliūgus, bulves, žirnius, javus), gyvulininkyste (augina kiaules, ožkas, naminius paukščius, kartais – galvijus), rankiojimu, medžiokle. Amatai: nedidelių smuikų gamyba (misionierių įvestas amatas), lankų, strėlių gamyba, kepurių, krepšių, virvių vijimas ir pynimas, vilnonių audinių, juostų audimas. Pietų tepehuanai verčiasi pavasarine žemdirbyste (augina kukurūzus, moliūgus, medvilnę), gyvulininkyste (ožkos, galvijai). Jie maistui plačiai naudoja sūrį, veisia bananus, persikus, citrusus. Tepehuanų būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš rąstų, skliutų, su dvišlaičiu…
Regionai ir vietos netoliese · Najaru
Tyrinėti · Najaru
See & do
Eat & enjoy
Plan your trip
Practical information
Airport transfer
Pasaulinė kelionių enciklopedija ir rezervavimo platforma, jungianti kryptis, viešbučius, veiklas, oro uostus, vietinius duomenis ir privačius pervežimus.